Tekstas
jis palauks kol užmigsi
paleis reqiem kad būtų linksmiau
paskui ant laikraščio
vogtų markeriu užrašys būrų maldas
pro langą nuleis vėliavą
ant kurios bus pridžiūvęs sesers kraujas
tada verdančiu vandeniu aplaistys varveklius
kad šie persmeigtų melą
jis prieis prie tavęs
lediniais pirštais užspaus nosį
tu muistysies dusi
draskysies
jis įspaus akis
iš kišenės išsitrauks nerimo švirkštą
susmeigs tau į veną
oda pabals
tada jis palauks kol uždusi
kol veide išsimuš nurašytos meilės
kol prakaitu išsimuš miestai
spengiantys prisiminimuose
jis tavo kūną sukiš į maišą
kuriame bus buvusios morkos ir bulvės
prietema užsiūs skyles
paskui subadys žodžiais
kad įsitikintų jog negyvas
jis suvers tave į bagažinę
skubės kad vidurnaktis neužtiktų
nestabdys posūkiuose
spaus per raudoną
jis užkas tave miške
kur niekas nemato ir nepraeina
kur eglės rimuoja delčią
pakartą viršum tuštumos
su vieškeliu
tada jis eis prie tariamo tavo kapo
su puokšte palinkėjimų
juoksis iš dantų
neišsikrapštęs atminties
nekaltink jo
visi sapnai
taip daro