Giedra.
Į užmerktas akis nebetelpa
Tavo pakumpęs frontonas.
Ūžia smėlis
Suskaldytais stiklais -
Nesulaikys
Įgriuvęs šiltnamio stogas.
Ant surūdijusių laiptų
Obelys spjaudys chlorofilą
Lyg maištą praeities,
Pranašą pavasario.
Ir gležna šviesa varstys
Erškėtrožių užuolaidas
Be atsiprašymų.
Kanalizacijoj vanduo čiulbės,
Pageltęs ledas linguos portalais
Ant ežero paviršiaus.
Net besvoris „tikiu“ kentės,
Mane,
Išmestą iš lizdo,
Buku skausmu mylės.
Kol medžiai be šaknų
Raizgysis, gylės
Svetimose kriauklėse.
Šnabždės bevardę tapatybę,
Stums žemyn nuo savo veidų.
Ar tavo praeitis pagautų?
Jei aš nebūčiau aš.
Tik akys instinktyvaus pasitikėjimo.
Ar taptum mano inkilu,
Kur obelys ant žemės spjaudo chlorofilą?
Kur mažos rankos ant surūdijusių laiptų
Suleidžia daigus.
Paišo mandalas, portalus nefrito.