Kurmis po žeme,prasmirdęs
Žeme, išrausė skylę urve.
Naktį, tą pačią naktį
Gauja vilkų staugia kalnuos
Per pilnatį ryškią.
Ir tos tyliosios pelėdos
Ant šakos storos, varto akimis
Apvaliomis savomis.
Švilpesys vėjo, gaudesys elnio
Tauriojo, primena gamta apie
Save.