Retour

PLIUŠČIKAITĖ EMILĖ Emilė

Turta dalybas

Tekstas
Stovėja senis Janis truoba tuščia 2 savaites 
Nu kaip tuščia, kaimynkas kaip apžiūrėja jau ten viską biški. Kas kokį fruotini rankšlostuka, kas puodą kokį. 
Bet po 2 savaičių nuo smerties ant bažnytkaime čiūdai prasideija neregėti
Grįža dukteres iš užseniu
Dalintis turtą reiks 
Tureja jani ir Jurgis 3 dukreles 
Silva vyriausi iš visu. Neženuota. Vaikų netur. Vokietijoj laimis ieškuoja. Tik laimi pijuoka buva radus.
Vidurinuoji buva blondini visa kieta Asta subine prakasta 3 sykius zenuota 4 vaikus tur, kas ketvirta tievs ana pati nežiną Norvegijoj gyven 
Nu ir jauniausi Meiluti taip taip anuos tos vards meiluti. Anglijoj nagu ir blakstienų meistri. Daug ana ten tu vyru turieja ką čia sugaudysi visus. Su žvake gi nestovieja nieks. 
Tai susitika 3 seserys ant gimtos trobos kiemą 
Kaimynka atidari duris, kur raktą turieja 
Prasidieja troboj perestruoja
Krausti viską 
Tikrina stalčius, spintas, komuodas, senu škurliu kišenes 
Ieskuoja turtu prislieptu 
Rada rusiška auksą. Grandinieli kaip per pirštą ir pora žiedu. Asta ant kaimynkas šauki ko motinai auksine danties neišlupa ir su vestuviniu žiedu palaidoja.
Po čiužiniu lovoj pora tūkstančių 
O tada Silva rada testamentą su antspaudu notarą
Kad Auksą paliek landynis savininkei už pakastynas ir ritualines paslaugas. Nes pagrabs brangus malonumas 
Landynis savininki įkalbinėja kremuotis, bet seni nesutika, nes kaip tu prisikelsi kai pasaule pabaiga bus ir kur tu diesies neturėdams kūną sava 
Pinigus palika vacui, pijuokuj tam, ba ans geruos dūšis žmuogus. Padidėja prie ūke senei, ka nors paviogis atnešdava į visus pletuks kaimą žinuoja.
O žemi į mišką palika klebuonui. Nes baznycios tarnui uz audeli reik atsibašliuoti.
Tai dukrele paliek dvarą, nu nelabai ten tas dvare tas praktiškai sruogs ant žemis bažnyčes padiets.
Nuliūda sesreles, luobis prasts. Parduos truoba padalins ant trijų kaži A po 5 štukas gausis.
Silva paskaičiava kad skrydis brangiau kainava 
Atvažiuojant lyg ir tureje kažkokiu minčių 
O išvažiuojant nei ašarų nei snarglių 
Nu bet jau tokia buva paskutinį jenis valia ir nieką čia nepadarysi.




Envoyé: 11:37 Wed, 1 March 2023 par: PLIUŠČIKAITĖ EMILĖ Emilė