Tu bučiuoji, aš liečiu
Atrodo, kad tave mokinu
Nenoriu būti tik tai, ką lieti tu
Noriu pati liesti
Tavo odą
Tavo plaukus
Tavo lūpas
Ir čia tikrai ne meilės poema
Net ne erotika
Pagiriota, purvina
Po mėnuliu ir žvaigždėmis vėmus
Naktį išvėmus
Miegu su tavim
Einu į bažnyčią su tavim
Nešvari, bet labai lengva
Kaip valkata
arba paukščio plunksna
mieste
Niekieno, niekam
Kraujuoju
Sutepu mūsų miegotas paklodes
Ir apsiblaususias naktines kaltes
Bet juk Kristus prostitutėms kojas plovė
Sakai tai norėdamas mane raminti
Man irgi sekmadienio mišiose vieta
Aš ir krauju ir mintim sutepta
Pusė tų dėmių raudonas mano lūpdažis
Nei vienos ant tavęs
dėja
Tos paklodės bus sunaudotos
Kitų žmonių
Kurie geidžia, bet neliečia
Kurie myli, bet tyli
Nesimyli
Paklodės taps vaiduoklių gauja
Nužudytų moterų
kurios grįžta persekioti tų, kurie jas nužudė
Vardan malonumo, dievo, keršto, garbės, ar gėdos
Tuščio
Nieko
Taip netyčiomis sulygini mane su prostitute
Pusiau tuo didžiuojuosi
Kokia ironija
Galvoje juokiuosi ar
Mano galvoje kažkas juokiasi
Lyg pašauta į gimdą ir į širdį
Skauda
Mirkstu
Kraujo vonioje
Nes tu krikščionis
Ir lieti mane tik per miegus,
Arba tik su kalte
Skauda
Mirštu
Čia aš, ar raganų balsai juokiasi mano galvoje
Kristus turėjo pėdų fetišą
ŠA raganos
ne dabar
ir ne čia
Sedžiu bažnyčioje visa purvina
Angele sarge,
Palik.
Mane.
Ramybėje.
Arba
Suteik man ramybės
Noriu prisiliesti
ir būt liečiama
Angele sarge,
Palik mane ramybėje
Arba
Palik man sargių
Šuni sargių
Kad apsaugotų nuo tamsių skersgatvių, žmonių juose
Ar sargių, kurie apsaugotų mane nuo baimių ir blogio ar demono vaiko pilve
Panele, čia ne česnakai ir ne kryžius
Jūs postmodernioje eroje
Atsiprašau
Bet prezervatyvus man vis dar gėda pirkti, jie gąsdina mane
Nebijok mirties,
bijok negyvento gyvenimo,
visa šita problema
Angele sarge
Mirčiai atėjus manęs susirinkti
Aš noriu
Kad ji
Rastų
Mane
Gyvą
Mirtis yra moteris.
Aš moteris
Tu ir
Kristus
Ne.
Kraujas primena
Mirtis tikra
Mirtis primena
Afrikietišką patarlę
esi gyvas
nemiręs dar
ar ne
Reiktų su ta gyvastim kažką daryti
Bent jau prie bažnyčios pasilaižyti
Bet tu krikščionis, tai gyveni su kalte
Gyvas numirėlis
Su apynasriais
Gyvenimas?
Paduokit česnakų ir kryžių
Angele sarge,
palik tu jį
kad man nereiktų
ramybėje
Leisk jam nusidėti,
Jei tai reikš
Kad jis pradės gyventi
Nors ką aš žinau
Apie angelus,
Ar sargus
gyvenimą
O mirtį
Nieko.
Taip lengva
Gyventi niekaip
Angele sarge, paskutinį kartą
Prižadu
Tik tiek
Norėčiau, kad mirtis
atėjus palydėti manęs
link pragaro vartų
rastų
mane
gyvą.