ilsėkis, seneli
paprašo mama
išrauname piktžoles
ir visa kas gyva
primiršta žemę
nutrauktos šaknys
žiedai iš plastiko
pa(s)merktì nesusprogti
nebuitinės atliekos
į pirkinių maišelį
prie konteinerio
nebūna eilių tik
poetas sumoka negyvąja
gamta už rankas
parengtas maldai
darbščiai žemėtas
ar kukliai žemiškas
prikelia tik prisiminimus
dėkuidie, debesys
plaukia kaip plaukę
ilsiuosi, palieku
ramybėje mirtį
dvasias, akmenėlius
ir visa kas rojus
primiršo ilsėtis